Kuriozinė situacija vaikystėje davė naudos: inžinierius Darius iki šiol groja senoviniu instrumentu

Kuriozinė situacija vaikystėje davė naudos: inžinierius Darius iki šiol groja senoviniu instrumentu

Varėnos „Neptūno“ gamyklos Darių Šadzevičių dauguma pažįsta kaip inžinierių, valdantį kontraktininkus investiciniuose projektuose. Bet ne visi žino, kad Darius su savo birbyne yra grojęs visame pasaulyje: nuo Čilės iki Naujosios Zelandijos ar Japonijos.

Lietuvių liaudies instrumentu birbyne nuo mokyklos laikų grojantis Darius patikina, kad nėra profesionalus muzikantas, iš šio savo pomėgio pinigų neuždirba. Tačiau vien tik mėgėjišku hobiu jo grojimą pavadinti būtų pernelyg kuklu: Darius yra baigęs Alytaus muzikos mokyklą, o dar besimokydamas tapo prestižinio ansamblio „Dainava“ nariu. Jame birbyne Darius groja iki šiol ir kartu su bendraminčiais keliauja po pasaulį.

„Netyčia“ – ir birbynė į rankas, ir patekimas į ansamblį

„Kodėl birbynė? Negaliu atsakyti, visai netyčia taip išėjo – kalta kuriozinė situacija“, - apie savo muzikavimo pradžią pasakoja Darius. Pasirodo, viską lėmė tiesiog sąžiningas rankos kilstelėjimas penktoje klasėje.

Vienas populiariausių būdų įtraukti vaikus į būrelius, popamokinę veiklą Alytuje buvo moksleivių lankymas: į klases ateidavo sporto, muzikos mokyklų atstovai ir stengdavosi savo sritimi sudominti vaikus.

Aš niekur nesutikdavau, man niekas nebuvo įdomu – gyvenau savo gyvenimą, ir tiek. Kartą atėjo birbynės mokytojas ir uždavė keistą klausimą: „Žinau, kad labai daug pas jus apsilanko mokytojų, visi jus kalbina. O gal dar yra kas nors iš jūsų, kas nedalyvauja jokioje veikloje?“ Aš toks sąžiningas, atviras ir keliu ranką. Dairausi – ir nors pusė klasės niekur nedalyvauja, niekas daugiau rankų nekelia, tie parazitai.

Darius Šadzevičių Inžinierius, muzikantas

Įtikintas mokytojo, jis nusprendė pamėginti stoti į muzikos mokyklą, imtis mokytis groti birbybe. Prisiminęs stojamuosius egzaminus, kuklinasi – sako, nebuvęs nei muzikalus, nei dainingas. Įstojo, nes tiesiog jam nebuvo konkurencijos, mat niekas nenorėjo groti tautiniais mediniais instrumentais – visi norėjo į rankas imti smuikus, trimitus, saksofonus.

Mokytis nebuvo lengva, mokytojas buvo ūmaus charakterio. Bet jis pasiekė ir rezultatą: laužė, laužė mane ir išlaužė. Padarė iš manęs žmogų.

Darius Šadzevičių Inžinierius, muzikantas

Pradėjus groti, pabudo ir ambicijos: planavo po mokyklos baigimo stoti į muzikos akademiją, gilinti įgūdžius, o tuomet bandyti patekti į jau ir tais laikais kultiniu buvusį tautinių šokių, muzikos, choro ansamblį „Dainava“.

Man buvo dar 15-16 metų, kai vieną dieną ateina mokytojas ir sako – „Dariau, gal eikime kartu su manim į ansamblį?“. Taip išėjo, kad dar net nebaigęs mokyklos jau pradėjau koncertuoti savo svajonėje.

Darius Šadzevičių Inžinierius, muzikantas

Muzika padėjo atrasti antrus namus – Japoniją

Nors muzika tapo didele Dariaus gyvenimo dalimi, jis prisipažįsta, kad planų tapti profesionaliu muzikantu neturėjo – ankstyvas susipažinimas su menininkų kasdienybe jam davė gerą pamoką. Dar būdamas paauglys pamatė, kad toks gyvenimas – ne jam, jis panoro stabilesnės profesijos.

Dabar Darius, galima sakyti, gauna tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių: turi ir stabilų darbą, bet gali ir mėgautis ansamblio atnešamais pliusais. Vienas didžiausių jų – kelionės po visą pasaulį dalyvaujant festivaliuose.

Jau prieš 20 metų apvažinėjom Latviją, Estiją, kitas kaimynines šalis, net Europa nebėra įdomu. Renkamės tuos festivalius, kurie vyksta įspūdingose šalyse, net turim tokią dešimtmečio strategiją – muzikuojant aplankyti naujausius pasaulio stebuklus. Pavyzdžiui, kolektyvas jau buvo Indijoje, Tadž Mahale.

Darius Šadzevičių Inžinierius, muzikantas

Jam pačiam labiausiai įstrigusios kelionės į Japoniją. Ypač pirmoji, kai lietuvių ansamblis vyko į pasaulinę parodą „Expo“. Dariaus žodžiais, net šiemet Dubajuje neteko matyti nieko panašaus – 2005 m. visos šalys akcentavo technologijas, ateitį, tad buvo galima pasijusti tarsi kosmose.

Jam pačiam labiausiai įstrigusios kelionės į Japoniją. Ypač pirmoji, kai lietuvių ansamblis vyko į pasaulinę parodą „Expo“. Dariaus žodžiais, net šiemet Dubajuje neteko matyti nieko panašaus – 2005 m. visos šalys akcentavo technologijas, ateitį, tad buvo galima pasijusti tarsi kosmose.

Darius Šadzevičių Inžinierius, muzikantas

Iš muzikos į darbą atsineštos pamokos

Muzika davė ne tik keliones, bet buvo ir labai gera charakterio ugdymo mokykla. Pavyzdžiui, Darius pats savo kantrybę vadina geležine. Ją dar nuo vaikystės ugdė tėtis, nes vis tekdavo klausyti jo moralų, kentėti. Paskui ugdė ir mokytojas, kuris vertė vis mokintis groti geriau.

Daug davė ir pačios repeticijos: ugdė ne tik kantrybę, bet ir atsakomybę. Juk jei vienas suklysta, stabdom kūrinį ir viską kartojam iš naujo. Tai jau vien tam, kad nebūtų gėda prieš visus, stengiesi nedaryti klaidų. Kaip ir darbe – stengiesi viską padaryti puikiai, kad per gamybinį susirinkimą nepaminėtų tavo vardo.

Darius Šadzevičių Inžinierius, muzikantas

O didžiausia muzikos duota pamoka gyvenime jis vadina išmokimą nepasiduot.

Pamenu, kai buvo pirmas konkursas, neišmokau groti mintinai. Gal laiko pritrūkau, gal tingėjau. Tuomet stovėjau ir galvojau – viskas, mano gyvenimas griūva, visos mano svajonės šiandien žlugs, visi mane nuvertins. Atsistojau, pagrojau iš natų, o man sako: „Na, neišmokai mintinai – tavo reikalas. Bet jei pagroji iš natų – reiškia, moki groti.

Tada aš suvokiau – niekada nėra viskas beviltiška. Jeigu ir jau slysta viltis iš po kojų, reikia atsiminti –  niekas nesugrius, niekas nepražus, jeigu tiesiog padarei klaidą. Nepasiduok, nebijok, į depresiją nepulk – viskas bus gerai. Jeigu nebus šiandien – tai bus rytoj.

Darius Šadzevičių Inžinierius, muzikantas