Energetikos krizė paryškino „Neptūno“ įsipareigojimų aplinkai svarbą

Dabartinės energetinės krizės akivaizdoje pasaulyje imta nerimauti, kad išaugusios dujų ir elektros kainos verslą gali paskatinti atsisakyti savo aplinkosauginių įsipareigojimų ir jėgas bei lėšas nukreipti kitur. Tačiau nepaisant naujų iššūkių, „Neptūno“ gamykla ir toliau išlaiko prioritetą dekarbonizacijai ir energijos taupymui. Pasak varėniškių, šie metai parodė, kad šis procesas svarbus ne tik lėtinant klimato kaitą, bet ir trumpuoju laikotarpiu.

Visa „Coca-Cola HBC“ grupė, kuriai Baltijos šalyse priklauso vienintelė „Neptūno“ gamykla, yra įsipareigojusi per artimiausius porą dešimtmečių tapti klimatui neutralia. Šis „Net Zero Strategy“ įsipareigojimas reiškia, kad bus pašalintos tiesioginės CO2 emisijos, o visoje tiekimo grandinėje emisijos bus sumažintos 90 proc.

29 rinkose veikianti grupė šį tikslą pasiekti planuoja iki 2040 m. „Neptūnas“ kartu su dar dviem gamyklomis sulaukė sustiprinto „Coca-Cola HBC“ dėmesio ir reikšmingų žingsnių jau ėmėsi.

Tvarumo kartelė grupėje iškelta išties aukštai – „Coca-Cola HBC“ jau vienuoliktus metus iš eilės patenka tarp trijų geriausius įvertinimus gaunančių gėrimų pramonės įmonių visame pasaulyje. Šie rezultatai paskelbti kasmetiniame „S&P Global“ leidinyje, kuriame patvirtinti 2021 m. „Dow Jones“ tvarumo indekso (DJSI) duomenys. Šis indeksas yra laikomas patikimiausiu bendrovių tvarios veiklos vertinimu pasaulyje.

Prie bendrovės tvarumo pasiekimų nuosekliai prisideda ir „Coca-Cola HBC“ padalinys Lietuvoje: nuo 2010 iki 2020 m. savo CO2 emisiją jis sumažino net 67 procentais, o pagaminti vienam litrui produkcijos sunaudojamo vandens kiekis per penkerius metus Varėnos gamykloje buvo sumažintas 30 procentų. Be to, visos iš gamyklos Varėnoje su gėrimais iškeliaujančios pakuotės yra perdirbamos, o tūkstančiai šaldiklių yra pakeisti į energiją tausojančius modelius.

Siekiant įgyvendinti dekarbonizacijos planus visuose gamyklos Varėnoje procesuose, į pagalbą „Neptūnui“ bendrovė „Coca-Cola HBC“ pakvietė Vokietijos įmonę „Denkstatt“. Jai padedant jau paruošti reikalingi dokumentai ISO sertifikatui gauti, kuris leis pačiam „Neptūnui“ tiksliai apsiskaičiuoti CO2 emisijas. 

Vienas svarbus veiksmas jau įgyvendintas – 100 proc. gamyklai reikalingos elektros energijos yra perkama tik iš atsinaujinančių šaltinių, dėl to šioje srityje nėra generuojama CO2 emisijų. Gamykla Dzūkijoje naudoja tik švarią energiją, gaminamą Kruonio hidroelektrinėje.

Taip pat jau dėliojami planai, kaip patobulinti gamyklos šildymo sistemą ir paversti ją draugiškesne aplinkai, kartu ir taupiau naudojant energiją. J. Kirbuto teigimu, „Neptūne“ ketinama „sugaudyti“ įrengimų sugeneruojamą šilumą ir ją panaudoti vandens, patalpų šildymui. 

Aktyviai ieškoma sprendimų ir bene didžiausiam iššūkiui – dujų naudojimo sumažinimui. Kadangi Varėnoje nėra centrinio gamtinių dujų tiekimo, gamyklai tenka atsivežti iškastines dujas, kurios sudaro didžiąją dalį „Neptūno“ CO2 emisijų. 

Pasak jo, atidžiai analizuojamos ir galimybės pasinaudoti CO2 emisijų kompensavimo sistema – t.y., investuoti į įmones, kurios mažina bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulyje, pavyzdžiui, sodindamos medžius. Visgi J. Kirbutas pabrėžia, kad tai – atsarginis variantas, nes siekiama, kad patys gamyklos procesai būtų kuo draugiškesni gamtai.