Šis pasiekimas žygeiviui iki šiol yra motyvacijos šaltinis. Už tai gautas diplomas dar ilgai kabėjo jo kabinete prie kompiuterio. Jeigu atsirasdavo kokia sunki užduotis, tuomet sako pasukdavęs galvą į jį ir pasakydavęs pats sau – ei, tu juk gali, galėjai 100 km nueiti, tai padarysi ir tai. Ir tai padėdavo.
Jis įžvelgia ir žygių panašumų su darbu. Imtis naujos užduoties nėra sunku, ūpo pradėti kažką naujo dažnam netrūksta, bet ne visiems pasiseka vidury projekto nepalūžti, nepasiduoti. Anot Pauliaus, tiek žygiuojant, tiek dirbant svarbu nepasiduoti – suvaldyti savo emocijas, logistiką ir tuomet sulaukti pergalės jausmo. Pasididžiavimo, kad buvo verta stengtis, kad štai laimėjimas ir įrodymas tiek sau, tiek kitiems, kad viskas įmanoma.
Būna, žinoma, ir ne tokių pakilių nuotaikų, prisiminęs juokiasi Paulius.
„Kartais patys sakom nesuprantantys, kodėl mes taip darom. Kiekvieno žygio metu kartojam – viskas, jau paskutinis kartas, kodėl čia aš užsiimu tokiu kvailu sportu, juk dabar lyja, galėčiau sėdėt namie ramiai. Tai ne – einu kaip durnelis naktį...“, – pats save per dantį patraukia žygeivis.
Nors Paulius dažniau vaikšto vienas, bet sako, kad jam visgi iš visos žygiavimo patirties įsimintiniausi yra pokalbiai su draugais ir kolegomis. Būtent žygiuojant kartu, anot jo, įvyksta patys įdomiausi psichologiniai lūžiai, kuomet iš tiesų pradedi pažinti komandos narį. Iššūkiuose viskas atsiskleidžia.
„Ambicija įrodyti, kad galiu, – paklaustas, kas skatina jį žygiuoti, svarsto Paulius. – Kai „Coca-Cola HBC“ padalinys Lenkijoje ir Baltijos šalyse paskelbė žingsnių iššūkį, man nerūpėjo prizinis fondas už pirmą vietą. Man buvo svarbu tiesiog pirma vieta. Ir buvo labai įdomu, kas bus antras, nes pirmas tikrai būsiu aš. Taip ir buvo – per 28 dienas nuėjau 900 km. Eidavau rytais į darbą, po jo pėstute namo, o vakarais dar po 3 valandas iki išnaktų rinkdavau žingsnius.“
Patarimas kitiems: „Tingit eiti pasivaikščioti? Aš irgi tingiu, žinokit. Stebuklingo patarimo nėra – tiesiog išeikit ir pabandykit. Nereikia iškart eiti 100 km, tiesiog bent šiukšles nuneškit į kaimyno konteinerį, o ne prie savo namo.“
Geriausia vieta pasivaikščiojimui Varėnos rajone: „Man pati mieliausia – Žiežulio pėsčiųjų takas. Dabar su bendruomene tvarkome vietas aplink vadinamąją Varėnos jūrą – pjausime šakas, kelmus, medžius, ruošime, kad žmonės galėtų ten vaikščioti nauja 7 km trasa. O jeigu reikėtų išrinkti pačią gražiausią vietą – tai vienareikšmiškai Varėnos miškai, kiek jų dar likę neiškirstų.“
Kodėl „Neptūnas“?: „Šioje įmonėje jau senokai dirba buvęs mano klasiokas, ir aš jam reguliariai pavydėdavau, nes „Neptūnas“ man visada asocijavosi su kažkuo aukščiau, su kažkuo švariau. Su įmone, kuri yra rytoj, o ne tik čia ir dabar. Tai štai taip ir prisikarksėjau, kad ten noriu dirbti – atsiradus galimybei taip ir įvyko.“
