Ateityje Lietuvos ir Varėnos kraštovaizdis smarkiai pasikeis

Ilgą laiką klimato kaita asocijavosi su baltųjų meškų nuotraukomis tirpstančiuose ledynuose, o lietuviai dar ir pajuokaudavo – gyvename vėsiame klimate, tad atšilimas mums net neprošal. Tačiau meteorologas Silvestras Dikčius įspėja: nemalonūs pokyčiai jau vyksta, ir mums reikia mokytis prie jų adaptuotis, mat Lietuvos kraštovaizdis smarkiai pasikeis.

Problemos – jau čia pat

Klimatas mūsų planetoje visą laiką keičiasi, bet dabar vykstantys procesai išsiskiria dviem esminiais aspektais. Visų pirma, jie vystosi beprecedenčiu greičiu. Sakoma, kad klimato pokyčių neturėtų pastebėti net kelios žmonių kartos, tačiau dabar patys savo kailiu patiriame, kad pasikeitusios tiek žiemos, tiek vasaros. Juk anksčiau ir sniego pusnys būdavo didesnės, ir vasaros karščiai bei liūtys ne tokie intensyvūs.

Antras svarbus aspektas – anksčiau klimato kaitos priežastys buvo natūralios, o dabar procesas vyksta dėl šiltnamio dujų kiekio didėjimo atmosferoje, kurį sukelia mūsų deginamas iškastinis kuras.

Visi girdėjome apie Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kurio siekis – kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais. Pasak meteorologo, 2 laipsnių riba pasirinkta neatsitiktinai – manoma, kad ją peržengus bus pažeistos tam tikros natūralios sistemos, ir klimato pokyčiai gali tapti negrįžtami.

Vieni pražūtingiausių ir aktualiausių klimato kaitos padarinių susiję su vandeniu. Pasak eksperto, jau šiame amžiuje vienos šalys susidurs su vandens trūkumu, kitos – su  jo pertekliumi. Ir nė vienoms, nė kitoms nebus gerai.

Lietuvos kraštovaizdis smarkiai pasikeis

Vienas iš planetai piešimų scenarijų – pesimistinis ir, deja, tikėtinas: nepavykus suvaldyti iškastinio kuro deginimo problemos, per 80 metų temperatūra žemėje pakils dar bent 3-4 laipsniais.

Pavyzdžiui, pagal 1986-2005 m. vidurkį Varėnos rajonas kasmet sulaukia apie 700 mm kritulių per metus. Nuosaikusis scenarijus prognozuoja, kad jų daugės iki 750 mm, o pildantis radikaliausioms prognozėms, rajonas kasmet sulauktų net ir 800 mm kritulių per metus. Kitur Lietuvoje metinis kritulių kiekis gali padidėti nuo 100 iki beveik 200 mm per metus.

Pasak S. Dikčiaus, nemažai iššūkių sukels kritulių nepastovumas. Pavyzdžiui spalio-balandžio mėnesiais jų padaugės net 15-27 proc., tuo tarpu šiltuoju metų laiku jų mažės, o tai lems sausras ir daugiau gaisrų. Nors ir sulauksime stiprių liūčių, tačiau per jas krituliai dažniausiai nuteka upėmis, paviršiumi ir nepapildo gruntinių vandenų.

Vandens ištekliai gali tapti vienu didžiausių Lietuvos turtų

Daugiau kritulių reikš, kad Lietuvoje turėtų augti bendras gruntinio vandens lygis, tačiau kils ir problemų: pavyzdžiui, didės jo svyravimo amplitudės. Vasaromis jis nuseks, o šaltuoju metų laiku gerokai pakils. Be to, dėl intensyvių liūčių gali didėti teršalų kiekis, kuris patenka į gruntinius vandenis. Taip pat šie gali užsiteršti trąšomis, organinėmis medžiagomis, jeigu jų lygis pasieks viršutinius dirvožemio sluoksnius.

Abi šios tendencijos jau pastebimos ir Varėnos rajone. Vietomis išdžiūsta jau net ne pavieniai, o dešimtys šulinių, o didelė dalis tų, kurie turi vandens, nebeatitinka higienos reikalavimų. Meteorologo teigimu, kadangi šios problemos tik aštrės, gali tekti galvoti apie aprūpinimo vandeniu sistemos keitimą – kad ši būtų maitinama ne šuliniais, o vanduo būtų imamas iš gilesnių sluoksnių.

Meteorologas pabrėžia, kad svarbu ne tik dėti pastangas klimato kaitos pristabdymui, bet ir jau mokytis adaptuotis prie jos.