Kokie 2022-ieji buvo „Neptūnui“? Nuveikta daug, dar didesni pokyčiai laukia kitąmet

Pastaraisiais metais pasaulis rodos vis besiverčiantis aukštyn kojomis. Verslui tenka priimti staigius sprendimus ir adaptuotis prie naujos realybės, į nusistovėjusius procesus pažvelgti kitaip. Tačiau kartu šie metai įrodė ir tai, bangas atlaikyti geriausiai padeda ilgametės sistemingos pastangos įmonę padaryti efektyvesnę, labiau tausojančią išteklius ir vis stiprinančią ryšius su bendruomenėmis. 2022-ieji „Neptūnui“ būtent tokie ir buvo.

Varėnos miškuose įsikūrusios „Neptūno“ gamyklos vadovas Justinas Kirbutas sako, kad nepaisant visų šių metų iššūkių, įmonė kartu su visa 28 šalyse veikiančia „Coca-Cola HBC“ grupe turi daug kuo didžiuotis.

Prieš pora metų Dzūkijos miškuose veikiantis „Neptūnas“ Lietuvai pirmasis atnešė „Vandens išteklių valdysenos aljanso“ (ang. „Alliance for Water Stewardship“ – AWS) aukso medalį. Tai garbingas globalus įvertinimas, kurio siekia visi vandens produktų gamintojai. 

Tarptautinis AWS standartas apima ne tik aplinkosaugines veiklas mažinant vandens sunaudojimą gamyboje ir grąžinant jį švarų į gamtą, bet ir ryšius su nacionalinėmis bei toje pačioje požeminio vandens baseino teritorijoje veikiančiomis vietos bendruomenėmis, NVO, savivaldos institucijomis, įmonėmis.

„Aukso medalis nėra suteikiamas visam laikui – kasmet tarptautinis auditas tikrina, kaip įgyvendinami šie aukšti reikalavimai. Džiaugiamės, kad šiemet ir vėl įrodėme, jog mūsų aiškų požiūrį į tvarumą lydi ir nuoseklus bei atsakingas jį pagrindžiantis darbas. Išlaikytas auksinis sertifikatas suteikia akstiną kelti sau dar aukštesnius tikslus siekiant ilgalaikės strategijos įgyvendinimo – iki 2040 m. pasiekti nulinę emisiją ir tapti klimatui neutralia organizacija“, – sako J. Kirbutas.

Mineralinio vandens tiekėjas turi prievolę rūpintis, kad gamtos ištekliai būtų naudojami atsakingai, kad šiuo turtu mūsų šalis galėtų džiaugtis ilgus šimtmečius. Negandų laikai šią atsakomybę išplėtė: „Neptūnas“ prisiėmė pareigą dėti pastangas, kad geriamo vandens nepritrūktų karo neramumus išgyvenantiems ukrainiečiams.   

„Kaip ir visi Lietuvos žmonės, negalėjome likti abejingais ir karui prasidėjus nedelsiant ėmėmės ieškoti kelių, kaip galime padėti. Su „Maisto bankui“ bendradarbiaujame ir jiems savo produktų perduodame jau daug metų, tad ir šįkart kreipėmės į juos. Skyrėme visą sunkvežimį vandens, kuris pateko į pabėgėliams skirtus maisto davinius. Dar vieną vandens pilną sunkvežimį patys nusiuntėme į Ukrainą, kur nuo pat naujos invazijos pradžios kilo didelis geriamo vandens trūkumas“, – pasakoja J. Kirbutas.

Neatidėliojant teko spręsti ir naujai kilusius su energetiniais ištekliais susijusius iššūkius. Pasak Varėnoje veikiančios gamyklos vadovo, įsipareigojimai tvarumui jau daug metų lėmė nuolatinį energijos suvartojimų rodiklių sekimą ir būdų, kaip sunaudoti kuo mažiau išteklių, paieškas.

„Energetikos kainų šokas paskatino imtis dar ryžtingesnių veiksmų. Gamykla jau ir taip 100 proc. naudoja švarią elektros energiją – visą reikalingą kiekį perkame tik iš atsinaujinančių šaltinių, iš Kruonio hidroelektrinės. Tačiau tuo neapsiribojame: jau kitąmet planuojamos saulės jėgainės, šildymo sistemos atnaujinimas – t.y., perteklinės šilumos surinkimas ir jos antrinis panaudojimas, taip pat kiti projektai dėl energijos taupymo“, – vardija J. Kirbutas.

Ieškant sprendimų naujai iškilusiems aktualiausiems klausimams, „Neptūne“ nėra apleidžiami ir ilgalaikiai projektai, mat būtent jie užtikrins sėkmingą gamyklos gyvavimą Dzūkijoje. Visas įdirbis teigiamų rezultatų atnešti turėtų jau artimiausiu metu. 

Šiais metais padedant „Coca-Cola HBC“ grupei sutvarkyti dokumentai ISO sertifikatui gauti, kuris leis pačiam „Neptūnui“ tiksliai apsiskaičiuoti CO2 emisijas. J. Kirbutas atkreipia dėmesį, kad tai padės nusistatyti aiškius prioritetus, kuriose srityse reikia tobulėti siekiant nulinės emisijos tikslo.

Finišo tiesiojoje taip pat naujo gręžinio projektas, kuris yra investicija tiek į aplinkos, tiek į įmonės ateitį. Tvarkomi paskutiniai dokumentai, kad Grūdos-Medininkų vandeningajame sluoksnyje išgręžto gręžinio vandenį būtų galima pradėti pilstyti į buteliukus.

„Veikdami tarptautinėje rinkoje – Latvijoje, Estijoje, aktyviai prisidedame prie kitų šalių siekio keliauti didesnio tvarumo link. Džiaugiamės, kad šiemet jau ir Latvijoje pradėjo veikti nauja gėrimų pakuočių užstato sistema, kuri leis surinkti ir perdirbti dar daugiau plastikinių pakuočių. Kruopščiai tam ruošėmės, Latvijos rinką pasiekiančiam iš Dzūkijos gelmių išgaunamam vandeniui kūrėme naujas etiketes, kodus. Pastangos nenuėjo veltui – jau galime tvirtai pasakyti, kad sėkmingai įsiliejome į naują sistemą ir kartu su latviais prisidedame prie švaresnės planetos kūrimo“, – sako gamyklos Varėnoje vadovas.

Pasak J. Kirbuto, ateinantys metais bus ne ką mažiau turtingi naujovių ir inovatyvių sprendimų. 2023-iaisiais ir toliau bus dedamos didelės pastangos ieškant pažangių būdų, kaip taupyti kuo daugiau energijos, tęsiami pradėti projektai. 

„Imtis vis naujų tvarumą didinančių veiksmų skatina ne tik mūsų pačių požiūris į aplinkosaugą, bet ir  bendruomenės, klientų lūkesčiai bei artėjantys reikšmingi pokyčiai globaliu mastu. Jau testuojame „rPET“ buteliukus, kurie pagaminti iš perdirbto plastiko, taip pat nenutrūkstamus kamštelius, kurie padės spręsti taršos problemą visoje Europoje, – ateities planais dalijasi J. Kirbutas. – Turime tvirtą, profesionalią ir entuziastingą komandą, kuri geba atrasti efektyviausius sprendimus, kuriais gali didžiuotis ne tik įmonė, bet ir Varėna bei visa šalis.